Lietuva deda svarų indėlį į Baltijos regiono gamtinių dujų pramonės vertės grandinę

Gamtinių dujų rinkai traukiantis Lietuvoje, rinkos vystymosi procesai juda priešinga linkme. Akivaizdu, kad, iki šiol istoriškai šalies gamtinių dujų rinkai buvus priklausomai tik nuo vieno išorės tiekėjo, šiandieną Lietuvos rinkos dalyviams tapo aktualūs ir prieinami jau ir kitų šalių gamtinių dujų tiekėjų pasiūlymai. Energetinė nepriklausomybė, kaip vienas iš strateginių šalies ekonomikos vystymosi prioritetų yra sutartinai akcentuojamas tiek rinkos dalyvių, tiek energetikos bei ekonomikos ekspertų, tiek šalies ir regiono politikų. Lietuva šiuo metu įgyvendina du ne tik Lietuvai, bet ir visam regionui svarbius projektus, kurie sudarys sąlygas ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Baltijos šalims įsigyti dujų pasaulinėse gamtinių dujų rinkose. Pirmas iš jų AB „Klaipėdos nafta“ vykdomas SGD terminalo projektas (planuojama veiklos pradžia 2014 m. gruodžio mėn.), antrasis – AB „Amber Grid“ vykdomas gamtinių dujų jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos projektas, vadinamas GIPL (angl. Gas Interconnection Poland-Lithuania) (planuojama veiklos pradžia 2018 m.). Būtent šie du projektai Baltijos regiono gamtinių dujų sektoriaus vertės grandinę pakeis negrįžtamai, kuri iš koncentruotos, dėl techninių apribojimų priklausomos tik nuo vieno dujų šaltinio, dujų rinkos, taps pilnai integruota, sukuriančia gerokai daugiau pasirinkimų dujų rinka.

Gamtinių dujų pramonės vertės grandinė susideda iš daugybės svarbių ir sudėtingų procesų, kuriuos grupuojant galima išskirti tris pagrindinius procesų blokus: gamyba, perdavimas bei skirstymas. Lyginant su perdavimu, SGD tiekimo procesas (t. y. gamtinių dujų skystinimas, transportavimas dujovežiais bei išdujinimas) yra technologiškai ganėtinai skirtingas, bet savo funkcija (dujų transportavimas ilgais atstumais) yra išties artimas perdavimui. Dėl šios priežasties, žemiau pateiktoje vertės grandinės schemoje, minėtas procesas yra priskiriamas perdavimo blokui. Įgyvendinus SGD terminalo bei GIPL projektus ir tuo išplėtus perdavimo bloką, bus sukurta prieiga prie daugybės naujų gamtinių dujų šaltinių.

1 pav. Gamtinių dujų pramonės vertės grandinė (Šaltinis: IGU, DTE Energy, GET Baltic)

Šiuo metu Lietuva turi pakankamai pajėgią dujotiekių jungtį su Latvija, kuri abejomis kryptimis gali perduoti daugiau kaip 6 mln. kubinių metrų gamtinių dujų per parą. Savo ruožtu Latvija turi jungtį su Estija, kuri leidžia patenkinti Estijos dujų poreikius net pikiniais laikotarpiais. Tai reiškia, kad prieiga prie Lietuvoje pradėsiančio veiklą SGD terminalo, o tuo pačiu ir prie pasaulinės SGD rinkos sukuriama ir mūsų kaimynėms. Kad būtų galimybė SGD terminalo pajėgumą išnaudoti maksimaliai, reikalingas Lietuvos perdavimo sistemos pajėgumų išplėtimas atkarpoje tarp Klaipėdos ir Kuršėnų, šį projektą jau vykdo AB „Amber Grid“ (projektą planuojama įgyvendinti iki 2015 m. pabaigos). Įgyvendinant šį projektą AB „Amber Grid“ pretenduoja į ES paramą. Parama būtų skirta pagal Europos infrastruktūros tinklų finansavimo priemonę, tai gerokai sumažintų įgyvendinto projekto įtaką perdavimo tarifams.

Lietuvoje pradėjus veikti SGD terminalui ir atsiradus galimybei įsigyti dujas iš kitų šaltinių, gamtinių dujų birža taps dar svarbesniu instrumentu nenumatytam gamtinių dujų poreikiui įsigyti ar dėl įvairių priežasčių atsiradusiam gamtinių dujų pertekliui parduoti, taip pat patogiu instrumentu tiekėjų ar vartotojų portfelio dujų srautų subalansavimui. GET Baltic biržoje kotiruojami produktai sukuria lygias galimybes rinkoje veikti tiek mažiesiems, tiek didiesiems rinkos dalyviams, tai savo ruožtu minimizuoja įėjimo į rinką barjerus naujiems rinkos dalyviams ir sukuria palankias sąlygas konkurencijai vystytis.

Net tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Estijos gamtinių dujų rinkos dalyviai, užsiregistravę GET Baltic biržoje, galės įsigyti ir per SGD terminalą atgabentų dujų. Dujų birža yra būtent ta vieta, kurioje nusistovi momentinės gamtinių dujų kainos rinkoje. Kainą lemiantys veiksniai gali būti įvairūs – priklausantys nuo oro temperatūros, perdavimo sistemos remonto darbų, tam tikrų vartotojų dujų poreikių pasikeitimo ar kitų priežasčių. Tam tikrais momentais Lietuvoje esant gamtinių dujų pertekliui, kainos rinkoje gali nusistovėti gerokai žemesnės nei kitose Baltijos šalyse, o tai bus palankios paskatos dujas įsigyti būtent kaimyninių rinkų atstovams. Žinoma galimas ir kitas scenarijus, kai gretimų šalių rinkos dalyviai, dėl dujų pertekliaus savose rinkose, parduodami dujas Lietuvoje gali lemti palankesnes kainas ir papildomus dujų srautus mūsų vartotojams. Gamtinių dujų birža yra patogiausia ir patikimiausia vieta tokiems sandoriams sudaryti.

„Integruota ir gerai išvystyta infrastruktūra yra tvaraus rinkos vystymosi pagrindas. Regiono gamtinių dujų perdavimo sistemų operatoriai, dirbdami kartu ir vertindami rinkos poreikius bei ateities scenarijus, kuria sąlygas rinkai augti ir vystytis. Konkurencijos lygį rinkoje galimą apibrėžti daugybe skritingų rodiklių ir indikatorių, tačiau turbūt vienas svarbiausių yra dalyvių skaičius, tiek pasiūlos, tiek paklausos pusėje. Tikėtina, kad per artimiausius 4-5 metus Lietuva Europos gamtinių dujų žemėlapyje taps svarbia tranzitine šalimi tarp vakarų Europos ir Baltijos regiono, o atsiradusios naujos galimybės sustiprins dujų kaip kuro poziciją regione. Gamtinės dujos – švarus ir turbūt patogiausias naudoti kuras, šiuo metu praranda savo pozicijas konkurencinėje kovoje su kitais energijos šaltiniais, tačiau paskutiniais mėnesiais brėžiamos naujos gamtinių dujų kainų tendencijos, didėjantis rinkos dalyvių aktyvumas biržoje, ambicingi Lietuvos įgyvendinami energetiniai projektai bei artimiausiais metais atsiversiančios galimybės nuteikia optimistiškai.“ – situaciją apžvelgė UAB GET Baltic generalinis direktorius Haroldas Nausėda.